Teisės aktai
Europos Sąjungos ir jos institucijų daugiakalbiškumas užtikrinamas Tarybos reglamentu Nr. 1/58, kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad ES oficialiosios kalbos yra jos valstybių narių kalbos. Iš pradžių, kai ES dar buvo Europos ekonominė bendrija, buvo nurodytos tik keturios kalbos, tačiau vėliau kiekviename plėtros etape pridėta daugiau kalbų:
„Sąjungos institucijų oficialios ir darbo kalbos yra airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.“
Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, pagarba kalbų įvairovei yra viena pagrindinių ES vertybių, kaip ir pagarba asmeniui bei atvirumas kitoms kultūroms. Tai įtraukta į Europos Sąjungos sutarties preambulę, kurioje nurodyta, kad „semdamiesi įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo <...> [patvirtiname] ištikimybę laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms <...> principams.“ ES sutarties 2 straipsnyje teikiama didelė reikšmė pagarbai žmogaus teisėms ir nediskriminavimui, o 3 straipsnyje nustatyta, kad ES „gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę“.
2000 m. priimtoje ES pagrindinių teisių chartijoje, kuri padaryta teisiškai privaloma Lisabonos sutartimi, uždrausta diskriminacija dėl kalbos (21 straipsnis) ir nustatyta Sąjungos pareiga gerbti kalbų įvairovę (22 straipsnis).
Jungtinių Tautų šešios darbo kalbos yra anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų.
IAMDLAP* organizacijos taip pat patvirtino dokumentą dėl daugiakalbystės, vadinamą Vienos deklaracija.
Taikant autorių teisių ir intelektinės nuosavybės apsaugą, įrašyti ir išsaugoti konferencijų vertėjų darbo rezultatai yra saugomi pagal tarptautinę teisę. Berno konvencija teikia autorių interesų apsaugą; vertimai raštu yra apsaugoti kaip originalūs kūriniai, o vertėjai raštu – kaip kūrinių autoriai. Bet kokiu materialiu pavidalu užfiksuotas konferencijų vertėjo darbo rezultatas tampa vertimu raštu, kaip apibrėžta Berno konvencijoje, ir jo autorius įgyja toje konvencijoje numatytas išimtines teises. (šaltinis – AIIC)
* IAMLADP (Tarptautinis metinis susitikimas dėl kalbų vartojimo, dokumentacijos ir leidinių) yra tarptautinių organizacijų, įdarbinančių konferencijų organizavimo ir kalbos paslaugų teikėjus, vadovų tarptautinis forumas ir tinklas. Jis veikia prie Jungtinių Tautų, tačiau jame dalyvauja ir Europos institucijos.
Profesiniai standartai ir etika
Tarptautinės organizacijos, tarp jų ir ES institucijos, taiko griežtas vertėjų žodžiu – tiek nuolatinių darbuotojų, tiek laisvai samdomų – akreditavimo procedūras, kad būtų užtikrinama vertimo žodžiu kokybė.
Vertimo žodžiu GD su savo nuolatiniais ir laikinaisiais darbuotojais vertėjais žodžiu sudaro susitarimą, kuriuo nustatomos darbo sąlygų taisyklės.
Jis taip pat turi atskirą susitarimą (pranc. La Convention) su savo laisvai samdomais vertėjais žodžiu.
Profesiniai standartai ir etika apima daugelį įvairių aspektų; toliau nurodyti keli iš jų (ištrauka iš Vertimo žodžiu GD dokumento dėl etikos):
1) komandinis darbas. Vertėjas žodžiu dirba individualiai, tačiau jo darbas gali būti aukštos kokybės tik tada, kai gerai dirba visi komandos nariai ir dedamos organizuotos komandos pastangos. Tai apima tiek vienos vertimo kabinos komandą, tiek bendrai visą posėdyje kartu dirbančią vertėjų komandą. Su kolegomis, vadovaujančiais darbuotojais ir klientais visada turime elgtis pagarbiai ir dėmesingai. Pagarba reiškia pagarbą ne tik asmeniui, bet ir jo laikui ir erdvei;
2) pagalbos siūlymas. Padėti kolegoms yra labai svarbu; pagalbos teikimas jau savaime yra tam tikras menas, nes reikia tiksliai žinoti, kada ir kaip turėtume siūlyti pagalbą. Nederėtų pernelyg primygtinai siūlyti savo pagalbos kolegoms arba įsižeisti, jeigu jie pagalbos atsisako. Pakankama pagalba gali būti jau vien tai, kad vertėjas žino, jog prireikus galės gauti pagalbą. Taip pat vertėtų informuoti kolegas, kad jie žinotų, kokią pagalbą norėtume gauti, ypač jeigu manome, kad mums tinkamai nepadedama;
3) relinis vertimas. Gerbiant kitose vertimo kabinose dirbančius kolegas, reikėtų tinkamai naudotis „relay“ mygtuku arba B kanalu, t. y. atlikus vertimą į negimtąją kalbą būtina atleisti „relay“ mygtuką, kad būtų laisvas A kalbos vertimo kabinos kanalas arba kad neatimtume kanalo iš tos vertimo kabinos, kurios vertėjai turi versti į negimtąją kalbą;
4) pasirengimas posėdžiui. Viena svarbiausių mūsų, vertėjų žodžiu, pareigų yra kruopščiai ir sistemingai rengtis visiems posėdžiams, kuriuose esame paskiriami dirbti. Kuo daugiau žinome apie posėdžio dalykinę sritį, kontekstą ir terminiją, tuo geriau dirbame vertimo kabinoje. Kruopščiai pasirengti reikia laiko ir pastangų, tačiau tai daryti būtina, kad pasiektume savo pagrindinį tikslą – teikti kokybišką vertimą žodžiu.
Kadangi posėdžiai tampa vis labiau specializuoti ir techniškai sudėtingesni, kartais pasirengti posėdžiui gali būti sunki užduotis, tačiau tai daryti verta ir tai padeda išlaikyti mūsų, kaip kokybiškai dirbančių specialistų, reputaciją;
5) dokumentų konfidencialumas. Prieš posėdį elektroninėmis priemonėmis platinami dokumentai ir spausdintiniai dokumentai, pateikiami vertimo kabinose, turi būti tinkamai saugomi, net jei tam tikras dokumentas jau yra viešai paskelbtas kitomis aplinkybėmis. Vertėjai žodžiu turi stengtis nepalikti dokumentų kopijų ne vertimo kabinoje, o elektroninius dokumentus patartina siųsti tik saugių ES tinklų kanalais. Vertėjai turi stengtis be reikalo nekopijuoti ir neplatinti dokumentų ir turi laikytis būtinybės žinoti principo.
Vaizdo įrašas apie profesionalų elgesį vertimo kabinoje
Tarptautinė konferencijų vertėjų asociacija (AIIC) laikoma kokybės ir standartų (įskaitant darbo sąlygas) laikymosi garantu. AIIC nariais tampama per tarpusavio vertinimą ir taikant laidavimo sistemą. AIIC nariai įsipareigoja laikytis griežtų profesinių standartų ir etikos kodeksų.
Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) vertimo žodžiu standartai
Vertimo žodžiu GD dalyvavo rengiant visus su vertimu žodžiu susijusius standartus (išskyrus standartą dėl bendruomeninio vertimo žodžiu (13611), dėl kurio balsuota dar prieš šiam generaliniam direktoratui pradedant bendradarbiauti su ISO). Mūsų dalyvavimas ISO posėdžiuose turi „ryšių“ statusą (dalyvaujame kaip ekspertai be teisės balsuoti, nes balsuoti gali tik valstybių nacionaliniai komitetai), tačiau galime kalbėti ir daryti įtaką per posėdžius.
Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) šiuo metu svarsto specialų standartą dėl konferencijų vertimo; diskusijose dėl jo dalyvauja ir Vertimo žodžiu GD.
Yra priimtas bendras ISO standartas dėl vertimo žodžiu paslaugų ISO 188841: Interpreting services-General requirements and recommendations (Vertimo žodžiu paslaugos. Bendrieji reikalavimai ir rekomendacijos).
Nors Europos institucijoms netaikomi sertifikavimo reikalavimai, Vertimo žodžiu GD visada laikosi ISO standartų.
Techniniai standartai
Vertimo žodžiu GD taip pat padeda rengti modernius techninius standartus (įskaitant ISO standartus) ir jų laikosi.